Juodasis serbentas Čerešniovaja
Naujos kartos, stambiauogė vidutinio vėlyvumo juodųjų serbentų veislė ypač saldžiomis uogomis, sukurta Ukrainoje. Dera liepos II pusėje. Veislė labai derlinga, savidulkė, genetiškai labai atspari miltligei, antraknozei, septoriozei ir kitoms grybinėms ligoms (vidutiniškai atspari rūdims), atspari pumpurinėms erkutėms. Ištverminga žiemą. Nereikli auginimui.
Sodinukais prekiaujame
iš grunto: kovo-gegužės ir rugsėjo-spalio mėn.
vazonuose: nuo gegužės iki lapkričio mėn.
Aprašymas
Juodasis serbentas Čerešniovaja – Buskų medelynas Babtai
Naujos kartos, stambiauogė vidutinio vėlyvumo juodųjų serbentų veislė ypač saldžiomis uogomis, sukurta Ukrainoje. Dera liepos II pusėje, nokimas glaustas, sunoksta beveik vienu metu.
Uogos labai stambios (2-4,5 g), vienodos, apvalios, juodos. Minkštimas saldus, aromatingas, malonaus desertinio skonio. Odelė tvirta, gana plona, bet elastinga, uogos skinasi sausai, ilgai išsilaiko ant krūmų, nekrenta. Kekės labai ilgos – po 10-15 uogų! Jos vartojamos desertui, labai tinka perdirbti ir šaldyti.
Krūmas augus (iki 1,5 m), šiek tiek išsiskleidęs, su storais ir stačiais stiebais. Gausiausiai dera 2-metės ir 3-metės šakos, todėl svarbu išgenėti senesnes nei 4 metų šakas.
Veislė labai derlinga, savidulkė, genetiškai labai atspari miltligei, antraknozei, septoriozei ir kitoms grybinėms ligoms (vidutiniškai atspari rūdims), atspari pumpurinėms erkutėms. Ištverminga žiemą. Nereikli auginimui, tik mėgsta drėgmę. Sausringu metu rekomenduojama palaistyti, ypač žydėjimo metu.
Juodasis serbentas Čerešniovaja perspektyvus dėl puikaus skonio, stambių uogų, gausaus derliaus ir atsparumo ligoms bei kenkėjams.
Serbentų sodinimo ypatumai
Vieta ir dirva. Serbentai nėra reiklūs vietai, nors geriausiai auga ir dera saulėtoje, nevėjuotoje vietoje. Nepakenčia drėgnų ir užmirkusių vietų – gruntiniai vandenys serbentyne turi būti ne aukščiau kaip 1 m gylyje nuo žemės paviršiaus.
Serbentai, ypač juodieji, mėgsta derlingas, purias, humusingas dirvas. Juodieji serbentai geriausiai dera įtręštuose, vandeniui pralaidžiuose, nerūgščiuose (pH 6-7) priemoliuose. Jie gali augti ir drėgnesnėse bei sunkesnėse dirvose. Rūgštesnėse dirvose juodieji serbentai auga blogai, tokias dirvas reikėtų kalkinti prieš metus iki sodinimo.
Sodinimas. Kad dirvožemis būtų pakankami purus ir įtręštas, prieš sodinant į dirvą reikėtų įterpti komposto su įmaišytomis mineralinėmis trąšomis: į 1 m2 – kibirą komposto, 200 g superfosfato, 50 g kalio sulfato (arba 0,5 l medžio pelenų). Serbentai sodinami vienas nuo kito kas 1,0-1,5 m. Sodinimo atstumas priklauso nuo veislės: vienų veislių krūmai būna stambūs ir išsiskleidę, kitų – aukšti ir statūs, o kai kurių – nedideli ir siauri. Atstumai tarp eilių turėtų būti 2-2,5 m. Serbentai sodinami giliau. Jų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme, tuomet požeminė stiebo dalis išleidžia papildomas šaknis ir ūglius, susiformuoja vešlesni ir platesni krūmai. Pasodinti serbentai gausiai palaistomi ir mulčiuojami durpėmis ar kompostu. Sodinukai anksti pavasarį trumpinami trečdaliu arba paliekant 3-4 pumpurus nuo žemės, kad susiformuotų gražus ir tankus krūmas. Jaunus krūmus reikėtų laistyti pavasarį bent 1 kartą per savaitę (per karščius – dažniau).
Papildoma informacija
| Sodinukas | Iš grunto |
|---|

















